Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. „Jo vardas minimas kartu su Kandinskiu. Kritikai, ir besižavintys pirmuoju, ir pasišventę antrajam, ginčijasi, kuris iš jų yra abstrakcionizmo pradininkas. Žymiausi visų tautybių – lietuvių, vokiečių ir prancūzų meno kritikai, menininkai ir rašytojai, studijuojantys Čiurlionio meną, bando išsiaiškinti jo kūrybiškumo įkvėpimo šaltinį”. (Alina Skrupskelienė)

Šilko skaros ir kiti tekstilės gaminiai su M. K. Čiurlionio paveikslais – tai ne šiaip stilingi aksesuarai. Per jas, išėjusi iš muziejaus ribų, į kasdienį mūsų gyvenimą sklinda tyli ir paslaptinga dailininko pasaulio šviesa. Kiekvienas, pasipuošęs Čiurlioniu, iš arti galės tūkstančius kartų grožėtis jo muzikine harmonija skambančiais paveikslais, atmintinai išmokti spalvas, fragmentus, visumą, pajusti ir priimti juos kaip kažką savo, brangaus ir prasmingo.

M. K. Čiurlionio paveikslai – tai nepaprasti stebuklai ir džiaugsmai iš labai arti, kurių XX a. pradžioje taip laukė Aleksandras Benua su draugais Petrapilyje. Tai kartais kiek nuo laiko pablyškę pastele ant paprasto popieriaus tapyti paveikslai, kurie nepaliauja stebinti ir žavėti Pasaulio. Ir nors dailininko albumų galime atrasti kiekvienuose lietuvių namuose, mūsų gyvenamuose ir kasdienybėje dažnai jis taip ir lieka albume.

Kurdami savo aplinką, pavyzdžių ir įkvėpimo šalinių ieškome toli – Italijos, Prancūzijos, kitų šalių menininkų darbuose, nepastebėdami didžiulio turto, kurį mums paliko mūsų tėvynainis. Mes gėrimės daiktais, ant kurių perkelti garsių dalininkų darbai. O kodėl tai negali būti Čiurlionio paveikslai? Drabužių mada yra tai, kas kūrinius ištraukia iš muziejų, albumų ir knygų lentynų, padaro juos matomus, priartina. Su Čiurlionio paveikslais mes kuriame madą, kuri nesensta ir nepraeina, kaip ir jo kūryba, toli pralenkusi savo laikmetį. Ir kažin, ar mes ją jau pasivijome…

Džiugių atradimų!