Ar meno kūrinys būtinai turi kabėti ant sienos?
Meno ir mados pasauliai jau daugelį šimtmečių egzistuoja drauge. Dailininkų kūryba įkvepia audinių raštus, drabužių siluetus, papuošalus ir prabangius aksesuarus. Garsiausi pasaulio mados namai ne kartą įrodė, kad meno kūrinys gali peržengti muziejaus ar galerijos ribas ir įgyti naują gyvenimą ant audinio, odos ar porceliano.
Šiandien šilkinė skarelė su žinomo dailininko paveikslu gali būti ne tik elegantiškas aksesuaras, bet ir savotiškas nešiojamas meno kūrinys, turintis savo istoriją bei kultūrinę reikšmę.
Nuo senųjų audinių iki meno kūrinių ant tekstilės
Meno ir tekstilės ryšys prasidėjo gerokai anksčiau, nei atsirado šiuolaikiniai mados namai. Jau senovės civilizacijose audiniai buvo puošiami sudėtingais ornamentais, augalų, gyvūnų ir mitologinių būtybių atvaizdais. Kinijoje plėtojosi šilko audimo tradicijos, Indijoje – audinių marginimo ir dažymo menas, o Europoje puošnūs gobelenai bei siuvinėti audiniai puošė rūmus ir didikų namus.
Ilgą laiką tekstilė buvo ne tik praktinis daiktas, bet ir turto, socialinės padėties bei meninio skonio išraiška.
Tačiau svarbu atskirti ornamentais puoštą audinį nuo tekstilės, ant kurios atkuriamas konkretus dailininko paveikslas. Pastaroji praktika ypač išplito gerokai vėliau, tobulėjant audinių spaudos technologijoms ir stiprėjant meno bei mados ryšiams.
XVIII amžius – kai audinys pradėjo pasakoti istorijas
Vienas svarbiausių tekstilės istorijos etapų buvo XVII–XVIII amžiais Europoje išpopuliarėję marginti audiniai. Iš Indijos atgabenti spalvingi medvilniniai audiniai paskatino Europos gamintojus tobulinti audinių marginimo technologijas. XVIII amžiuje pradėta plačiau naudoti medines spaudos formas ir graviruotas vario plokštes, leidusias ant audinio perkelti vis detalesnius piešinius.
Ypač išgarsėjo Prancūzijoje gaminta toile de Jouy tekstilė – audiniai, dekoruoti peizažais, žmonių figūromis, mitologinėmis ar kasdienio gyvenimo scenomis. Tokie audiniai priminė grafikos kūrinius. Jie buvo naudojami drabužiams, baldų apmušalams, užuolaidoms ir interjero dekorui.
Tai buvo svarbus žingsnis link šiandien mums įprastos idėjos, kad audinys gali tapti paviršiumi ne tik ornamentui, bet ir sudėtingai meninei kompozicijai.
XX amžius – kai aukštoji mada atrado tapybą
Tikrasis meno ir aukštosios mados dialogo suklestėjimas vyko XX amžiuje.
Dizaineriai vis drąsiau ieškojo įkvėpimo moderniojoje tapyboje. Dailininkų kūryba buvo ne tik cituojama, bet ir interpretuojama naujomis medžiagomis, formomis bei siluetais.
Vienu garsiausių šio reiškinio pavyzdžių tapo prancūzų mados kūrėjas Yves Saint Laurent.
Yves Saint Laurent ir Piet Mondrian – paveikslas, virtęs suknele
1965 metais Yves Saint Laurent pristatė sukneles, įkvėptas olandų tapytojo Piet Mondrian geometrinių kompozicijų. Juodos linijos, baltos plokštumos ir ryškūs raudonos, mėlynos bei geltonos spalvų plotai iš paveikslų persikėlė į drabužių dizainą. Šios suknelės tapo vienais atpažįstamiausių XX amžiaus mados kūrinių.
Įdomu tai, kad Mondrian kompozicijos nebuvo tiesiog atspausdintos ant audinio. Dizaineris jas atkūrė meistriškai sujungdamas skirtingų spalvų audinio dalis.
Taip tapybos kūrinys buvo interpretuotas pasitelkiant pačią drabužio konstrukciją.
Vėliau Yves Saint Laurent savo kolekcijose įkvėpimo sėmėsi ir iš kitų menininkų – Vincento van Gogho, Henri Matisse'o, Georges'o Braque'o bei Pablo Picasso kūrybos.
Šis požiūris padėjo įtvirtinti mintį, kad mada gali būti ne tik funkcionali, bet ir meninės išraiškos forma.
Gianni Versace ir Andy Warhol – popartas ant podiumo
1991 metais italų dizaineris Gianni Versace savo kolekcijoje panaudojo garsius amerikiečių poparto menininko Andy Warhol atvaizdus. Ryškiaspalviai Marilyn Monroe ir Jameso Deano portretai tapo suknelių dizaino dalimi. Šis kūrybinis sprendimas parodė, kaip atpažįstamas meno kūrinys gali būti perkeltas į drabužį, neprarasdamas savo vizualinės tapatybės.
Warhol kūryba, pati tyrinėjusi meno, populiariosios kultūros ir vartojimo ryšius, ypač tiko tokiam eksperimentui.
Šilkinė skarelė – mažas meno kūrinys
Nors meno kūrinių interpretacijos atsirado ant suknelių, paltų ir kitų drabužių, vienu tinkamiausių paviršių meninei kompozicijai tapo šilkinė skarelė. Jos kvadratinė forma primena paveikslo drobę. Ant jos galima sukurti vientisą kompoziciją, išsaugoti spalvų santykius, detales ir meninį pasakojimą.
Vienas garsiausių šios tradicijos pavyzdžių – prancūzų prabangos mados namai Hermès.
1937 metais Hermès pristatė savo pirmąją šilkinę skarelę Jeu des omnibus et dames blanches. Ilgainiui šilkinės skarelės tapo vienu atpažįstamiausių šių mados namų kūrinių.
Jų dizainus kūrė įvairūs menininkai ir iliustratoriai. Skarelėse atsirado sudėtingų piešinių, architektūros, gamtos, istorinių ir fantazijos motyvų.
Hermès pavyzdys parodo, kad prabangi skarelė gali būti vertinama ne tik dėl šilko kokybės, bet ir dėl originalaus meninio sumanymo, kruopštaus atlikimo bei išskirtinės estetikos.
Meno kūriniai prabangos pasaulyje – ne tik ant drabužių
Šiandien meno ir prabangos prekių ryšys gerokai peržengia tekstilės ribas.
Garsių dailininkų kūriniai ir jų interpretacijos naudojami rankinėse, avalynėje, papuošaluose, laikrodžiuose, interjero objektuose bei kolekciniuose dizaino gaminiuose.
Prabangos prekių ženklams menas suteikia galimybę kurti išskirtinius objektus, pasakoti istorijas ir užmegzti emocinį ryšį su žmonėmis, vertinančiais kultūrą bei estetiką.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Louis Vuitton bendradarbiavimas su šiuolaikiniu amerikiečių menininku Jeffu Koonsu.
2017 metais pristatytoje „Masters“ kolekcijoje ant rankinių ir kitų aksesuarų atsirado Leonardo da Vinci, Vincento van Gogho, Claude'o Monet, Peterio Paulo Rubenso ir kitų žymių dailininkų kūrinių reprodukcijos.
Taip muziejuose saugomi paveikslai įgavo naują formą – tapo kasdien naudojamų prabangos objektų dalimi. Šis projektas iškėlė ir įdomų klausimą: ar ant rankinės perkeltas paveikslas praranda savo meninę vertę, ar priešingai – tampa prieinamas naujam žiūrovui ir naujame kontekste?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau akivaizdu, kad meno kūrinių naudojimas prabangos dizaine jau seniai nėra atsitiktinė tendencija.
Kodėl meno kūriniai suteikia prabangos gaminiams papildomą vertę?
Prabangą šiandien vis dažniau siejame ne tik su brangiomis medžiagomis ar žinomu prekės ženklu. Svarbi tampa ir gaminio istorija, jo kūrybinė idėja, meistrystė bei kultūrinis kontekstas. Kai aksesuarą puošia žinomo dailininko kūrinys, atsiranda papildomas prasminis sluoksnis.
Menininko sukurta kompozicija pasižymi savitu spalvų, formų ir simbolių pasauliu.Ji sueteikia papildomą estetinę vertę. Be to, toks gaminys primena meno istoriją, konkretų kūrėją ir jo vietą kultūroje. Žmogus gali pasirinkti kūrinį, kuris jam artimas, primena svarbią gyvenimo akimirką ar atspindi asmeninį skonį. Kokybiškas aksesuaras gali būti dėvimas daugelį metų, o jo meninis turinys išlieka įdomus net keičiantis mados tendencijoms. Ilgaamžiškumui labai svarbi gaminio kokybė.
M. K. Čiurlionio kūryba ant šilko – lietuviškas meno ir mados dialogas
Kalbėdami apie meno kūrinius ant tekstilės, negalime nepaminėti vieno iškiliausių Lietuvos menininkų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio. Jo kūryba užima ypatingą vietą Lietuvos kultūros istorijoje. Mes pirmieji perkėle Čiurlionio paveikslus ant šilko ir dėl to didžiuojamės. Jos papildo pasaulio garsiausių meno kūrinių kolekciją, kuri yra itin mėgstama.
Šiose skarelėse susitinka dvi vertybės: natūralaus šilko kokybė ir Lietuvos meno paveldas. Būtent šis derinys gali paversti skarelę ypatinga dovana moteriai, kuri vertina meną, eleganciją ir daiktus, turinčius savo istoriją.
Ar meno kūrinį galima dėvėti kasdien?
Menas dažnai siejamas su muziejais, galerijomis ar ypatingomis progomis. Tačiau šilkinė skarelė leidžia jam tapti kasdienybės dalimi.
Ji gali būti ryšima ant kaklo prie klasikinio švarko, užmetama ant pečių prie vakarinės suknelės ar subtiliai priderinama prie paprasto vienspalvio drabužio. Kiekvienas rišimo būdas sukuria naują vizualinį įspūdį.
Ir galbūt būtent čia slypi didžiausias meno ant tekstilės žavesys – jis nėra statiškas. Jis gyvena, juda ir keičiasi kartu su jį dėvinčiu žmogumi.
Menas tampa gyvenimo dalimi
Nuo senųjų ornamentuotų audinių iki Yves Saint Laurent suknelių, Hermès šilkinių skarelių ir Louis Vuitton rankinių – meno ir mados istorija rodo nuolatinį žmogaus norą apsupti save grožiu.
Meno kūriniai ant tekstilės leidžia sujungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtinga: kultūrą ir kasdienybę, tradiciją ir šiuolaikiškumą, estetiką ir funkcionalumą.
Šilkinė skarelė su M. K. Čiurlionio kūriniu tęsia šią idėją savitu lietuvišku būdu.
Ji primena, kad menas nebūtinai turi likti tik ant muziejaus sienos. Jis gali būti arti mūsų – švelnus, lengvas, spalvingas ir lydintis kasdien.
Nes kartais gražiausias būdas patirti meną – ne tik į jį žiūrėti, bet ir leisti jam tapti mūsų gyvenimo dalimi.
Dovana iš muziejaus suvenyrų parduotuvės
Šiandieną bene visi garsūs pasaulio muziejai savo lankytojams siūlo šilko skareles su menininkų paveikslų atvaizdais, kaip vertingą suvenyrą. Ne išimtis ir Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus. Skareles sukūrėme glaudžiai bendradarbiaudami su muziejaus darbuotojais, pasitardami, kokie Čiurlionio paveikslai geriausiai tiktų skarelėms, kaip kurti jų dizainą. Mūsų skarelių galima įsigyti muziejaus suvenyrų parduotuvėje ir tai yra aukštas jų kokybės įvertinimas.